Konkursui pateikti darbai

242424

Naujas kvartalas dešiniajame Neries krante – dialogas tarp miesto, gamtos ir žmogaus

Kuriamas šiuolaikiškas gyvenamasis kvartalas tarp A. Juozapavičiaus, Rinktinės ir Žvejų gatvių išsiskiria jautriu santykiu su Vilniaus miesto urbanistine struktūra, reljefu ir istoriniu kontekstu. Projektas remiasi Naujojo europinio Bauhaus principais – siekiama tvarumo, estetikos ir atviros aplinkos.

Urbanistinė koncepcija formuojama atsižvelgiant į reljefą, kurį sudaro dvi terasos – viršutinė terasa prie Juozapavičiaus g. ir žemutinė prie Žvejų g. susijungia per šlaite esantį želdynų masyvą. Viršutinėje sklypo dalyje suplanuoti 4–9 aukštų, o apatinėje – 5–6 aukštų gyvenamieji pastatai su pusiau uždarais vidiniais kiemais ir komercinėmis patalpomis pirmuosiuose aukštuose. Abu kvartalai suformuoti perimetrinio užstatymo principu, sukuriant uždaras, šviesias ir žalias vidines erdves gyventojų poilsiui ir bendruomenės veikloms.

Projektas užtikrina natūralų apšvietimą, patrauklius vaizdus į Vilniaus senamiestį, o stogų terasos tampa papildomomis gyvenamosiomis erdvėmis. Visas automobilių parkavimas sprendžiamas požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, virš kurių suprojektuoti apželdinti kiemai su vaikų žaidimų, sporto aikštelėmis ir poilsio zonomis.

Viešųjų erdvių sistema integruoja bendruomenės aikštę su meno akcentu, laipiojimo sieną, pandusus, pėsčiųjų takus ir rekonstruojamą pastatą bendruomenės reikmėms. Žaliųjų zonų tinklas suformuotas taip, kad būtų prieinamas ne tik kvartalo gyventojams, bet ir visai miesto bendruomenei.
Šis projektas siekia darniai integruotis į Vilniaus miestovaizdį, nepažeidžiant kultūros paveldo vertybių, bei kuria gyvybingą, estetišką ir funkcionalų gyvenamąjį kvartalą, atitinkantį šiuolaikinius gyvenimo kokybės standartus.

CELEBRATE THE HILL

Vilnius kurtas su viziją ir turi ją semantizuojantį ženklą- kalną, Gedimino kalną. Jis koduoja artimiausios aplinkos struktūrą, netgi vidaus sąrangos principus. Naujasis kompleksas, A. Juozapavičiaus gatvėje irgi ne išimtis- visi sprendiniai jame dedikuoti kalno pamatymui, neužgožimui, parodymui kitiems. Vyksta tikras KALNO ŠVENTIMAS.

Sostinė- tai valstybės galios centras, tradicijų ir inovacijų samplaikos simbolis. Centrinėje jos dalyje koncentruojasi esminiai valdžios organai, kultūros ir švietimo centrai. Tokio pobūdžio kontekstą atspindi ir architektūrinė pastatų kalba. Gedimino kalno apžvalgos amfiteatre, kur kaupiasi ekonominė šalies galia, būtina kurti sostinės statuso architektūrinius ansamblius, pasižyminčius santūrumu, minimalizuotu medžiagų kiekiu, tačiau maksimalizuotu jų natūralumu. Todėl esminiu architektūriniu konceptu tampa Sostinės Namų naratyvas.

Urbanistinių pirštų/ašių koncepcija esmingai pakeistų viso dešiniojo Neries kranto urbanistinio audinio kokybę, atkarpoje tarp Geležinio vilko ir Žirmūnų tiltų. Tai ypač akivaizdu Žvejų ir Juozapavičiaus gatvės kvartale, kur pratęsus Ceikinių, Slucko gatves, organizuojant praėjimus šalia A. Juozapavičiaus 9, šalia Šv. arch. Rapolo bažnyčios, Energetikos muziejaus sukurtume unikalią ir gyvybingą urbanistinę ekosistemą, pritraukiančią žmones iš atokesnių rajono dalių, atgaivinančią upės krantinę.
Esminiu komplekso akcentu tampa aukštuminių pastatų dalių karūnos, kurios, siekiant sukurti jaukesniam erdvių proporcijas, atskiriamos erdviškai ir medžiagiškai nuo stilobatinių dalių. Karūnų orientacija išlaiko dešiniojo Neries kranto vertikalių superstruktūrą iš XX a. vidurio.

Dispersinė vidinė kvartalo struktūra formuojama siekiant maksimaliai integruoti gyvenamąją aplinką į kuriamo vidaus parko masyvą, kurį sudaro nuosekli Rinktinės gatvės skvero, rytinio medžių masyvo, elektros skirstyklą dengiančio žaliojo kalno, Neries slėnio šlaito bei kapinių parko prie šv. arch. Rapolo bažnyčios.

FLUMEN

Projekto „FLUMEN“ tikslas – sukurti architektūriškai ir urbanistiškai vertingą struktūrą, kuri darniai įsilietų į miesto centrą ir senamiesčio prieigas, tuo pačiu atkuriant ryšius su istorine urbanistine sandara bei upe.
Urbanistinė koncepcija pagrįsta istorinių sklypų mastelio interpretacija. Teritorija suskaidoma į mažesnius kvartalus, kurie padeda išlaikyti žmogui draugišką mastelį ir integruotis į aplinkinę struktūrą. Atkuriamas Piromonto skersgatvis – istorinė, tačiau šiandien išnykusi jungtis tarp Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių. Ji tampa pagrindine kompozicine ašimi, pagal kurią formuojama kvartalo struktūra, perimetrinis užstatymas ir viešosios erdvės. Vakarinėje teritorijos dalyje siūloma atkurti dar vieną funkcinę – vizualinę jungtį tarp Juozapavičiaus gatvės ir Neries krantinės. Planuojamas tarpas tarp Žvejų g. pastatų užduoda kryptį šios jungties, kursiančios stiprią vizualinę ir erdvinę ašį link upės, vystymui.

Architektūrinė idėja remiasi tūrių, stogo formų ir fasadų ritmikos įvairove. Kvartalas kuriamas kaip urbanistiškai aiškus, bet vizualiai įvairus darinys – kiekvienas pastatas turi savitą išraišką, tačiau visi jie darniai susilieja į vientisą struktūrą. Numatyti pusiau atviri vidiniai kiemai – žaliosios zonos, skirtos gyventojų poilsiui ir bendruomeniniam gyvenimui. Didžioji dalis butų suprojektuota su lodžijomis arba terasomis, orientuotomis į miestą ar gamtą.

Koncepcija jautriai reaguoja į greta esančius kultūros paveldo objektus: senąją elektrinę ir Aukštutinės pilies kompleksą. Projektas vengia vizualinės konkurencijos, o istorinių funkcinių ir vizualinių jungčių atkūrimas tampa esminiu ryšio su vietos atmintimi elementu.

TRYS KIEMAI

Projektu TRYS KIEMAI siekiama aplinkinės teritorijos užstatymą sujungti į vientisą urbanistinį audinį, kuris turėtų išbaigtą kvartalinę struktūrą, aiškią erdvių hierarchiją, formuotų urbanistinę kalvą ir harmonizuotų Neries pakrantės fasadų išklotinę.

Pasirinktas sklypo skaidymas į tris lygiaverčius kvartalus. Pastatų korpusai išdėstomi taip, kad formuotų kvartalų perimetrą ir vidinius kiemus. Kuriamų kvartalų ir kiemų dydis atkartoja Piromonto rajono urbanistinį mastelį. Kiekvienas iš kiemų įgauna skirtingą charakterį: UPĖS KIEMAS, MIESTO KIEMAS ir SKVERO KIEMAS. Tarp kvartalų projektuojama bendra sklypo gyventojų erdvė su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, poilsio zonomis. Sklypo vakarinėje kraštinėje nutiesiamas viešas takas – promenada, jungianti A. Juozapavičiaus ir Žvejų gatves. A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžoje esamais ir naujais tūriais formuojamas nedidelis skveras.
Pasitelkus teritorijoje esančius brandžius medžius bei žaliąjį šlaitą ir išpuoselėjus sklypo apželdinimą formuojamas gamtinis koridorius per sklypą.

Pastatams numatomos vertikalios išraiškos įgilintos terasos-balkonai su aliuzija į istorinių pastatų fasadų ritmą. Ši detalė kuria pagrindinį pastatų architektūrinį akcentą, suteikiantį naujiems kvartalams unikalumą bei atpažįstamumą, yra aiškiai matoma miesto panoramose. Žvejų gatvės fasadų išraiška atkartoja elektrinės fasadų vertikalų ritmą. Fasadai kuriami tvarkingo ritmo, lakoniški, lengvai skaitomi nuo kitos Neries pusės bei miesto panoramose. Priešais Šv. Arkangelo Rapolo kapines atsirasiančiam pastatui įdedama kiaurai permatoma terasa – „akis“, veikianti kaip pastato vidinis kiemelis ir vizualinis kapinių ryšys su upe.

Kiekvienam kvartalui pritaikoma skirtinga fasadų apdaila: „Upės kiemui“ – šviesaus akmens plokštės, „Miesto kieme“ – pilkos vertikalaus klinkerio arba fibrobetono juostelės; „Skvero kiemui“ pasitelkiamos rudos klinkerio plytelės.

UPĖS LINK

Siekiame sukurti aiškią ir darniai veikiančią urbanistinę struktūrą, įkvėptą Vilniaus senamiesčio bei Montvilos Piromonto kolonijos užstatymo. Naujai kuriama Piromonto alėja, jungianti Juozapavičiaus gatvę su krantine, sustiprina miesto ir upės ryšį bei užtikrina patogų judėjimą pačiame sklype.
Alėjos erdvė formuojama pasitelkiant dvi pagrindines tipologijas – kompaktiškus miesto namus su tiesioginiu patekimu iš lauko bei vertikales – bokštelius, iš kurių atsiveria vaizdai į Vilniaus senamiestį, taip užtikrinant butų aukštą architektūrinę kokybę visuose aukštuose. O Žvejų gatvėje, upės link, orientuotos keturios vilos papildo urbanistinę mintį – jų tūriai ir architektūra sustiprina vizualinį bei erdvinį ryšį su Nerimi.

Iki Neries upės nutiesta centrinė alėja atveria vaizdus į upę, veda pro brandžius medžius apaugusį šlaitą, sukuria naują ryšį tarp miesto ir vandens, kviečia judėti ir būti. Kvartalo viduje atkuriama istorinė Piromonto gatvelė. Ji, kartu su centrine alėja, padalija teritoriją į tris aiškius, mažesnio mastelio kvartalus.

Ilga pastatų juosta palei Žvejų gatvę suskaidoma į atskirus, ritmiškai išdėstytus tūrius. Tai padeda išvengti monotonijos ir išsaugo vizualinę pagarbą šalia esančiam Elektrinės kompleksui – vienam svarbiausių vietos istorinių akcentų. Toks tūrių skaidymas darniai susieja skirtingus gatvės mastelius ir atveria natūralų šlaitą su brandžiais medžiais – tarsi žalioji karūna, vainikuojanti Žvejų gatvės siluetą. Be to, tokia struktūra leidžia šviesai prasiskverbti giliau į teritoriją, apšviesti šlaitą, užtikrinti geresnius vaizdus butams, atsiveriančius senamiesčio kryptimi.
Siekiame sukurti jaukias, saugias, artimas kaimynystes. Siūlome kamerinius kiemelius – skirtus tik čia gyvenantiems žmonėms, tarsi mažas bendruomenes miesto viduje. Kiekvienas kiemelis turi savitą charakterį: čia susipina skirtingi būstų tipai ir gyvenimo scenarijai, tačiau visus jungia aiškus, paprastas ryšys su centrine alėja.